KAUNO SENIŪNIJOS

Akademijos seniūnija, sutampanti su Akademijos miestelio ribomis – viena mažiausių ir jauniausių Pakaunės seniūnijų, kurios pradžia būtų galima įvardyti tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos gyvenvietę. Seniūnijos gyvenimo ritmui ir šiandien nemažą įtaką turi VDU Žemės ūkio akademijos veikla, veržli, jaunatviška akademinė bendruomenė ir gamtamokslinė šio universiteto kryptis.

Alšėnų seniūnija – viena dinamiškiausių, sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų. Pavadinimą gavusi nuo kadaise Alšėnų kaime buvusio dvaro, šiandien seniūnija dvarų neturi, tačiau didžiuojasi dviem bažnyčiomis ir senąja Digrių koplyčia, prie kurios burdavosi 1863 metų sukilėliai. Kadaise daug narsių šio krašto vyrų paguldė galvas kovose už laisvę. Deramai pagerbę žuvusiuosius, atstatę okupantų išgriautus paminklus, seniūnijos gyventojai per atgautos nepriklausomybės dešimtmečius sugebėjo susikurti gyvą, turtingą kultūrinį gyvenimą.

Kairiajame Nevėžio krante, 24 km į šiaurę nuo Kauno, prie greitkelio Kaunas–Klaipėda, įsikūrusi viena seniausių gyvenviečių ne tik rajone, bet ir šalyje – Babtai. „Babtai – nuostabaus grožio kampelis, mūsų istorijos ir kultūros lašas, kuriame spindi, žėri žmonių darbai, jų kančios ir likimai. Kaip gerai, kad visa tai surinkta, priglausta, kad kalba šiandien, kad kalbės rytoj“, – rašė poetas Justinas Marcinkevičius Babtų muziejaus lankytojų atsiliepimų knygoje.

Batniavos seniūnija – vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje – Vilkijos apylinkių, pietuose – Kulautuvos, rytuose – Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru. Seniūnijos centras – Bubių k., daugiausia gyventojų turinti gyvenamoji vietovė, esanti šalia pagrindinio seniūnijos teritoriją kertančio kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Čekiškės seniūnija užima 8267 ha plotą. 2017 m. pradžioje čia gyveno 1802 gyventojai. Šiuo metu tai lietuvių tautybės žmonės, nors iki Antrojo pasaulinio karo apie 70 proc. Čekiškės miestelio gyventojų buvo žydai. Čekiškės seniūnijos centras – Čekiškės miestelis ir aplink jį išsidėstę 29 kaimai, didžiausias jų – Liučiūnų kaimas. Vakaruose seniūnija apribota Dubysa, rytuose – Karalgirio mišku, šiaurėje – Kėdainių ir Raseinių rajonais, pietuose – Vilkijos seniūnija.

Domeikava yra didžiausia kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenvietė. Įsikūrusi dešiniojo Neries upės kranto kalvagūbryje, iškilusiame 70–80 m virš jūros lygio, pavadinimą gavo iš kadaise čia gyvenusių bajorų Domeikų.

Ežerėlis – vienas iš trijų Kauno rajono miestų – įsikūręs apie 27 km į vakarus nuo Kauno. Miesto plotas – 225,8 ha, iš jų 22% užima žemės ūkio naudmenos, 0,9 % – miškai, 76,9% – užstatyti ir kitos paskirties plotai. Ežerėlio gyvenvietė pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai šiame plote ėmė sausinti durpyną ir kasti durpes, kurias vežė prie Nemuno ir baržomis gabeno į Vokietiją. Vėliau durpyną valdė švedai, Kauno verslininkas Jasaitis, Kauno miesto savivaldybė, leidusi durpyno darbininkams nukastuose durpyno žemės plotuose statytis gyvenamuosius namus.

Iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, kad Garliavai – tik 200 metų. Didelė, gerai prižiūrima ir tvarkoma Kauno rajono gyvenvietė beveik niekuo nesiskiria nuo miesto. Jei ne Kauno riboženklis, atvykstantys ir išvykstantys iš Kauno galėtų pamanyti, kad keliauja priemiesčiu. Ir neapsiriktų. XX a. Garliavai teko būti Kauno srities valsčiaus centru, apylinkės centru. Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, prigludusio prie tuomečio Kauno–Marijampolės–Varšuvos pašto kelio. Jos įkūrėju laikomas Fredos dvarininkas Juozapas Godlevskis, vietos žmonių vadintas Garliauckiu. 1809 m. jis pastatė trejetą kulto pastatų: Švč. Trejybės bažnyčią, maldos namus evangelikams liuteronams ir sinagogą žydams.

Garliavos apylinkių seniūnija – tai 22 kaimai, išsidėstę 8430 ha plote, kuriuose gyvena beveik 7400 žmonių. Garliavos apylinkių seniūnija yra pietrytiniame Kauno rajono pakraštyje. Iš šiaurės Sąnašos upelis seniūniją skiria nuo Kauno miesto, iš rytų ir pietų Jiesios upė skiria nuo Rokų seniūnijos ir Prienų rajono Išlaužo seniūnijos, iš vakarų ribojasi su Alšėnų seniūnija ir Garliavos miesto seniūnija. Didesni kaimai – Teleičiai (1964 žm.), Ilgakiemis (799 žm.), Juragiai (661 žm.), Jonučiai II (611 žm.), Naugardiškės (456 žm.), Seniava (403 žm.), Karkazai (375 žm.), Pagiriai (376 žm.).

Už 16 km į vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante plyti didelis ir gražus pušynas. Jo šiauriniame pakraštyje, arčiau tekančio pro šalį Nemuno, ilga virtine išsirikiavę namai. Dalis jų slepiasi miško gilumoje, jaukiame pušynėlyje. Tai – Kačerginė.

Karmėlavos seniūnija yra viena didžiausių Kauno rajono seniūnijų. Ji užima 4384 ha žemės plotą, kurio administracinis centras – Karmėlava. Miestelis įsikūręs prie Kauno–Zarasų plento, apie 14 km nuo Kauno centro, ant kairiojo Neries kranto, tarp Zversos ir Šešuvos upelių. Antras pagal dydį kaimas – Ramučiai. Be jų, seniūnijai priskirta dar 11 kaimų: Martinava, Margava, Sergeičikai I, Sergeičikai II, Biruliškės, Pelainiai, Rykštynė, Naujasodis, Kaukazas, Narėpai ir Vaistariškiai. Seniūnijoje gyvena apie 7250 gyventojų.

Kulautuva – viena gražiausių Kauno rajono gyvenviečių, įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante 23 km į vakarus nuo Kauno. Plaukiant nerūpestingai tarp krantų besiraivančiu Nemunu žemyn, nuo Kauno iki Kulautuvos – tik 18 kilometrų. Miestelis įsikūręs vaizdingame Nemuno slėnyje. Jį nuo žvarbių šiaurės bei šiaurės rytų vėjų saugo vešlus pušynas, kiekvieną raminantis migdančiu pušų ošimu, skleidžiantis sveiką, pušų sakais kvepiantį ir gausiai ozono prisotintą orą.

Lapės – sena vidurio Lietuvos gyvenvietė Kauno rajone. Archeologijos radiniai Vanagėlių kaime, slėnyje prie Neries, byloja, kad čia žmonių gyventa IV–V m. e. a. Vėliau gyvenvietė persikėlė ant Neries upės kranto, kur buvo įkurtas Lapių dvaras, pastatyti pilies rūmai ir bažnyčia.

Liutsbergas (Linksmakalnis) įsikūręs šalia kelio Kaunas–Prienai–Alytus, prie skardingosios Jiesios ir Šventupio santakos, apsuptas tvenkinių. Čia gamta stebina savo grožiu – pulkai gulbių ir ančių, upelyje pilna vėžių, miškuose gausu grybų.

Neveronių seniūnija yra Kauno rajono rytinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Kauno centro, už Palemono. Riba su Kauno miestu yra pagrindinė Lietuvos automagistralė Vilnius–Klaipėda. Netoliese – Kauno marios.

Raudondvaris – gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Kauno rajone – didžiausias šalyje, įsikūręs šalia dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio santakos. Raudondvario plotas – apie 6,7 ha. Miestelyje gyvena apie 4300 gyventojų, o su aplinkiniais kaimais – apie 6000.

Seniūnijos plotas: 5902 ha, iš jų 45,5 proc. užima ž. ū. naudmenos, 5,9 proc. – miškai, 48,6 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Ringaudų seniūnijoje 2017 m. pradžioje gyveno apie 6728 gyventojus. Seniūnijos centras – Noreikiškės (1770 gyv.). Seniūnijoje yra 19 kaimų, didesni iš jų: Ringaudai (3351 gyv.), Mitkūnai (307 gyv.), Virbališkiai (307 gyv.), Pypliai (245 gyv.), Gaižėnai (121 gyv.).

Rokų seniūnijos plotas – 4157 ha. Pats didžiausias kaimas – Rokai. Anksčiau seniūnija buvo didesnė. Nuo 1996 m. balandžio mėn. 4 dienos Vyriausybės sprendimu 1060 ha Rokų seniūnijos teritorijos atiteko Kauno miestui kartu su šešiais buvusiais kaimais. Dabar Rokų apylinkėje yra 16 kaimų, juose gyvena 1300 žmonių.

Seniūnijos plotas – 7622,99 ha, iš jų 81,1 % užima miškai, 16,7 % – žemės ūkio naudmenos, 0,1 % – vandenys ir 2,1 % – kitos paskirties plotai. Centras – Šlienavos kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 8 kaimai. Juose gyvename beveik 5 tūkstančiai žmonių: Šlienava (1927 gyv.), Girionys (668 gyv.), Vaišvydava (382 gyv.), Žiegždriai (229 gyv.), Gervėnupis (501 gyv.), Laumėnai (853 gyv.), Dubravai (180 gyv.), Samylai (201 gyv.).

Visas seniūnijos plotas – 7500 tūkst. hektarų. 2017 metų pradžioje gyveno per 2000 gyventojų. Taurakiemio seniūnijoje – 13 kaimų: Arlaviškių, Dobilijos, Guogų, Leonavo, Margininkų, Piliuonos, Sietyno, Taurakiemio, Tursono, Užupių, Vyčiaus, Vainatrakio ir Viršužiglio.

Čia gyvena per 9 085 gyventojų. Seniūnijos plotas 3416 ha, iš jų 51,2 5 % užima miškai, 34 % – žemės ūkio naudmenos, 3,1% – vandenys ir 11,7 % kitos paskirties plotai. Seniūnijos teritoriją kerta Užliedžiams suteikusi savo vardą upė Lieda, o Sausinės kaimui – upelis Sausinė.

Seniūnijos plotas 12 631 ha. Čia įsikūrę 27 kaimai. Šiuo metu seniūnijoje gyvena beveik 2000 gyventojų (Vandžiogalos miestelyje – apie 1000).

Šiuo metu Vilkijoje gyvena per 2200 gyventojų. Čia veikia gimnazija, žemės ūkio mokykla, vaikų lopšelis-darželis, biblioteka, paštas, policijos nuovada, gaisrinė, slaugos ligoninė.

Vilkijos apylinkių seniūnija suskirstyta į 7 seniūnaitijas: Padauguvos, Vilkijos, Jaučakių, Saulėtekių, Daugėliškių, Purviškių ir Padubysio. Seniūnijai priklauso 49 kaimai. Veikia net 8 kaimo bendruomenės centrai. Kultūrinis gyvenimas ir šventės vyksta Padauguvos laisvalaikio salėje.

Seniūnijos centras – Kluoniškių kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 19 kaimų: Altoniškiai (Drūtgalis, Skripstauja), Braziūkai (Anglija, Indija), Dievogala (Burliokynė), Durpynas, Jadagoniai (Keraplai, Pagonija), Judraičiai, Kluoniškiai (Bažnytiniai), Krušinskai (Kubeliai), Kuodiškiai, Kuras (Kelmeriai, Keraplai, Pekla, Žebgraužiai), Nova, Papiškiai (Šunkarynė, Ukraina), Riogliškiai (Apšėjukai, Dardanelai, Žarnakaimis, Drūtgalis, Žemaičių Lova), Rupinai (Silkinė), Šiuliai, Vilemai, Vincentavas, Zapyškis, Zizai (Keldvaris, Rakalynė).